- vienakalbis
- vienakal̃bis, vienakal̃bė bdv. Sunkù bū́tų ràsti vienakal̃bių žmonių̃ piẽtryčių Lietuvojè.
.
.
vienakalbis — vienakal̃bis, ė adj. (2) DŽ, NdŽ; Ser 1. kuris moka tik vieną kalbą, kalbantis tik viena kalba: Any vienakal̃biai Lz. Tą kalbą, kurią individas vartoja būdamas vienakalbis (monolingvis), galima vadinti pirmine BV83. Vienakalbių žmonių pietryčių… … Dictionary of the Lithuanian Language
vienkalbis — vienkal̃bis, ė adj. (2) NdŽ; Ser žr. vienakalbis: 1. Jinai tokia vienkal̃bė: ateina lenkas – tai nekalba Jon. 2. Vienkal̃bis žodynas DŽ1. Vienkalbė gramatika KlbXLI(3)90 … Dictionary of the Lithuanian Language